Jaunųjų gydytojų asociacija

Visi asmenys, baigę medicinos, akušerijos ir slaugos studijas, yra karo prievolininkai iki 60 metų. Jei civilis medikas yra įtrauktas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau – CMPR), greičiausiai jis nebus šaukiamas į kariuomenę. Tik iškilus sudėtingoms aplinkybėms, kai konkreti mediko specialybė, žinios ir kompetencija tampa būtinos Lietuvos kariuomenės sklandžiam funkcionavimui, sprendimą dėl šaukimo priims krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Už mobilizacinių užduočių vykdymą yra atsakingos sveikatos priežiūros įstaigos. Į CMPR įtraukti medikai tampa svarbia grandimi, užtikrinančia šių įstaigų, tarpe jų ir Valstybės veiklos tęstinumą mobilizacijos ar karo atveju. Į šį rezervą įtraukiami ne tik gydytojai ar slaugytojai, bet taip pat ir kiti sveikatos ar kitų sektorių darbuotojai, kurių indėlis būtinas įstaigos ir Valstybės funkcionavimui. Dažnu atveju į rezervą yra rįtraukiami visi asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Tie asmenys, kurie nėra įtraukiami į CMPR ir nepatenka į karo prievolininko sąvoką, tęs savo įprastines funkcijas tol, kol nebus gauti kiti nurodymai. Remdamasis Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymu, savivaldybės administracijos direktorius piliečiams gali pavesti vienkartines užduotis, kurios prisidės prie sveikatos, socialinių ar kitų paslaugų užtikrinimo. Tuo tarpu ginkluotųjų pajėgų nariai gali duoti privalomus nurodymus, reikalingus vykdant karines operacijas. Net ir ištikus ekstremaliai situacijai, krizei ar konfliktui, sveikatos priežiūros specialistas ir toliau turės teikti gyvybiškai svarbias paslaugas savo kompetencijų ribose, kurios nustatytos Lietuvos medicinos normoje.

Lietuvos sveikatos sistemos įstaigos yra priskiriamos civilinės mobilizacijos institucijoms ir turi užtikrinti Valstybės mobilizaciniame plane sveikatos sektoriui numatytas užduotis. Kiekvienos civilinės mobilizacijos institucijos vadovas turi sudaryti Civilinį mobilizacinio personalo rezervą (CMPR). Šiam rezervui priskiriami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių kompetencijos ir darbo specializacija yra būtinos užtikrinti mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų vykdymą. Tai gali būti tiek medikai, tiek kiti sveikatos įstaigos darbuotojai, kurių indėlis gali būti neįkainojamas mobilizacijos metu. Darbuotojo įtraukimas į tam tikros įstaigos CMPR reiškia, kad darbuotojas yra svarbus mobilizacinėms užduotims būtent toje įstaigoje, todėl tokie asmenys nebus šaukiami į Lietuvos kariuomenę bei numatyta tvarka tęs darbą pagrindinėje savo darbovietėje. Tačiau, jei darbuotojo specialybė yra kritiškai svarbi ginkluotosioms pajėgoms, krašto apsaugos ministras turi teisę tokį asmenį pašaukti į kariuomenę. Į CMPR įtraukti darbuotojai kviečiami pasirašyti Supažindinimo aktą, kuriame apibrėžtos mobilizacijos metu jų laukiančios funkcijos, pareigos, atsakomybės bei galimos pasekmės. Darbuotojas turi teisę nepasirašyti Supažindinimo akto, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigų vykdymo mobilizacijos atveju. Atsisakius pasirašyti aktą, nesutikimas bus pažymimas, tačiau darbuotojo pašalinimas iš darbovietės negresia. Lietuvoje paskelbus mobilizaciją, asmeniui, kuris atsisako atlikti pareigas arba atlieka jas nesilaikant mobilizacijos plano, gali tekti susimokėti administracinę baudą nuo 200 iki 1200 eurų (pakartotinai – nuo 600 iki 2600 eurų). Svarbu paminėti, jog ne visi skirtingų sveikatos sistemų įstaigų darbuotojai turi pasirašyti Supažindinimo aktą, nes: 1. Ne visi darbuotojai yra įtraukti į CMPR, kadangi jų atliekamos funkcijos nėra būtinos siekiant užtikrinti efektyvų įstaigos darbą mobilizacijos ar karo metu; 2. Ligoninė dar nėra suformavusi CMPR ir darbuotojai apie tai dar neinformuoti.

Gydymo įstaigų darbas ekstremaliųjų situacijų arba karo atveju būtų organizuojamas regioninio bendradarbiavimo principu. Kiekviename regione stacionarinės gydymo įstaigos yra sujungtos į vieną tinklą, kurio darbą koordinuoja organizuojanti gydymo įstaiga. Yra 14 pirmo prioriteto stacionarinių gydymo – traumų klasterio – įstaigų iš kurių penkios yra Organizuojančios. Šioms įstaigoms tektų didžiausi pacientų srautai (žr. žemėlapį). Šiose įstaigose atlikus pagrindines procedūras ir stabilizavus nukentėjusiųjų sveikatos būklę, pacientai būtų perskirstomi į kitas remiančias stacionarines gydymo įstaigas. Planuojama, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, esant dideliems pacientų srautams Traumų klasterio įstaigose, perims pacientus, kurių sveikatos būklė nereikalauja skubių medicininių intervencijų (žali pacientai). (Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimtis gali būti keičiama priklausomai nuo konkrečios situacijos. Prioritetas būtų teikiamas gyvybę gelbstinčių ir neatidėliotinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įgyvendinimui, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė. Esant dideliems pacientų srautams ir įstaigoms viršijant priėmimo pajėgumus, planuojama mažinti planinių paslaugų apimtis). ASPĮ, organizuodamos savo veiklą, turi atsižvelgti į teikiamų paslaugų poreikį ir profilį. Jos turi būti pasiruošusios išrašyti pacientus, kuriems aktyvus gydymas ASPĮ nėra būtinas, atlaisvinant vietos skubios pagalbos reikalaujantiems nukentėjusiesiems. Taip pat būtina sutelkti, įtraukti ir valdyti skubiosios medicinos pagalbos išteklius bei pasiruošti įrengti papildomus hospitalizacijos pajėgumus ten, kur yra galimybė, taip sukuriant sąlygas suteikti pagalbą kuo didesniam nukentėjusiųjų skaičiui. Galiausiai ASPĮ turi numatyti, kiek nukentėjusiųjų (raudonų ir geltonų pacientų) galės priimti per pirmą valandą ir per parą. Karo metu sveikatos sektoriaus veiklą koordinuoja ministerijos mobilizacijos valdymo grupė. Visos gydymo įstaigos aktyvuoja savo Ekstremalių situacijų valdymo planus ir pertvarko savo veiklą pagal juos. Šie suplanuoti veiksmai apima maksimalų mobilizavimą ir ASPĮ darbo organizavimą.

Mobilizacijos ir (ar) karo metu, išaugus pacientų srautams, prioritetas teikiamas gyvybę gelbstinčių ir neatidėliotinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Todėl gali būti ribojamos arba stabdomos planinės sveikatos priežiūros paslaugos: Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos – teikiamos tik sunkios būklės pacientams, kurių negalima transportuoti į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – ASPĮ). Pacientai, kurių sveikatos būklė leidžia užtikrinti reikiamą priežiūrą namuose, evakuojami bendrąją tvarka arba, esant galimybei, perkeliami į kitos savivaldybės ASPĮ. Medicininės reabilitacijos paslaugos – nutraukiamos. Stabdomas naujų pacientų priėmimas, lengvesni pacientai išleidžiami į namus. Valstybinės ir privačios gydymo įstaigos tampa tiesiogiai pavaldžios SAM, todėl visi darbuotojai, įranga ir priemonės galės būti paskirstyti visoje Lietuvoje pagal jų poreikį. Šiuo metu yra rengiama valstybės rezervo sandėlių decentralizavimo koncepcija. ASPĮ turi būti pasiruošusios: - Išrašyti pacientus, kuriems aktyvus gydymas ASPĮ nėra būtinas (taip atlaisvinant vietą nukentėjusiems); - Sutelkti, įtraukti ir valdyti skubiosios medicinos pagalbos išteklius; - Įrengti papildomus hospitalizacijos pajėgumus (atsižvelgiant į vietą ir išteklius).

Pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo”, yra patvirtintas valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašas. Jame savivaldybių administracijoms numatyta užtikrinti į CMPR įrašytų asmenų vaikų / įvaikių / globotinių iki 14 metų (dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) dienos priežiūrą, įskaitant maitinimą ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, kai dėl objektyvių priežasčių į CMPR įrašyti asmenys negali to užtikrinti patys. Tai vykdoma savivaldybės numatytose mokyklose. Savivaldybės savo mobilizacijos planuose numato reikalingas priemones ir veiksmus, kad šios užduotys būtų tinkamai įgyvendintos.

Sveikatos sektorius privalo užtikrinti nepertraukiamą įstaigų funkcionavimą įvairių krizių, grėsmių, ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju. Sveikatos apsaugos ministerija ir savivaldybės turi didinti sveikatos sistemos parengtį, taikydamos įvairias parengties priemones ir skatinti įstaigų parengtumą didinančių priemonių taikymą sveikatos sektoriaus įstaigose. Kas jau daroma: 1. Parengtas įsakymo „Dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais“ projektas. 2. Parengtas ligoninių evakuacijos algoritmas. 3. Sveikatos priežiūros specialistams rengiama koncepcija, kuri sistemiškai apims sveikatos priežiūros sistemos personalo kompetencijų įgijimą, tobulinimą, mokymo programų parengimą bei vykdytų mokymų ir pratybų stebėseną. 4. Rengiamas ligoninių infrastruktūros pritaikymo įvairioms grėsmėms standartas. 5. Kuriamas „Parengties ir prevencijos modulis” skirtas skaitmenizuoti parengties užtikrinimo procesus. 6. Ligoninės, Greitoji medicinos pagalbos tarnyba įtraukiama į Lietuvos kariuomenės vykdomas pratybas. 7. Sertifikuojama Lietuvos skubiosios medicinos komanda (EMT). 8. ES civilinės saugos mechanizmo „RescEU“ medicinos priemonių sandėlio steigimas Lietuvoje. 9. Patvirtintas Aprūpinimo krauju ir kraujo komponentais ekstremaliųjų situacijų metu priemonių planas. Diegiamas saugios ligoninės indeksas. Tai PSO metodas (standartas). Indeksas vertina ASPĮ infrastruktūrą, pastatų konstrukcijas, elektros, telekomunikacijų, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo, ir kt. sistemas, med. įrangą, priemones, sukauptas atsargas.